- vienakis
- 2 vienãkis, -ė adj., smob. (2) I, K, J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, víenakis (1); SD146, SD76, R112, D.Pošk, Sut, N, S.Dauk, M, L, ŠT45, ŽŪŽ159, vienakỹs, -ė̃ (3a) Krs, Ėr; Q141 1. žr. vienaakis: Staigiai į akį dūrė, ir išvirto akis į viršų, nebgalėjo bepataisyti, paliko vienãkis End. Vienakis senis J.Jabl. A py to vienãkio buvai rašyti? Rmč. Jug tas tebė[ra], tebgyvena tas vienãkis Trk. Už vienakį arklį keturiasdešimtis! Žem. Nuo to sykio lig pat amžiaus galo Alendrikas buvo vienakys SI182. Iš po to akmens išlindo vienakis milžinas, paėmė kelis galvijus, nusivarė į urvą po akmeniu BsMtI144(Brt). Vienakis galvočius, nors su viena akim, tuoj nužiūrėjo raudonas [butelių] galvikes, iš sermėgių kišenių bekyšančias LzP. Tau geriau vienakiui įeiti į gyvenimą, kaip turint abi aki būti įmestam į ugnies pragarę SkvMt18,9. Čiučio liulio, vienakėle! LB234. | Vienãkė avies porcija (kurioje yra viena akis) – šeimynai, o palūpis – gaspadoriuo Ggr. ^ Aklųjų dvare ir vienakis bajoras LTR(Vlkj). Graži panytė vienakytė visus apšviečia (lempa) Pnd. 2. kuris vienos akies: Vienãkis regėjimas FzŽ246. Kai kuriems darbams netinka žmonės vienakiu regėjimu P.Aviž. 3. Snt kuris su vienos akies ženklu (ppr. tūzas): [Kortų] víenakė Prn.
Dictionary of the Lithuanian Language.